Blogo elgesio sindromas: netinkamas psichinis ir fizinis elgesys su vaiku

Blogo elgesio sindromas dažnai lieka neatpažintas ir neįvardytas. Tai plati sąvoka, apimanti įvairų netinkamą fizinę ir psichikos sveikatą žalojantį elgesį su vaiku. Ši sąvoka apima ir psichinį – psichologinį, emocinį vaiko žalojimą, ir žalojimą fizinėmis bausmėmis, fizinę ir seksualinę prievartą. Bet koks „daugiau” ar „mažiau” netinkamas elgesys su vaiku žaloja jį, trikdo vaiko psichikos būseną, jo emocinę pusiausvyrą, psichosocialinę raidą. Toks elgesys gali sutrikdyti normalų vaiko prieraišumą, keičia ir iškraipo vaiko realybės supratimą, daro žalą sveikam asmenybės formavimuisi.

Šiame darbe išanalizuota literatūra ir blogo elgesio su vaiku sindromo apibrėžimai, aprašytas klinikinis atvejis apie motinos smurtavimą savo 8 metų dukros atžvilgiu. Mergaitė liko gyva, ji buvo paimta iš mamos laikinai globai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu Saulė auga vaikų globos namuose, tačiau perkėlus gyventi į vaikų globos namus jai nebuvo teikiama tinkama kompleksinė specialistų pagalba.

Darbe analizuojama žalojančio motinos elgesio įtaka dabartinei mergaitės psichikos būsenai, jos psichosocialiniam ir prieraišumo formavimuisi, bendravimo būdo su bendraamžiais ir suaugusiais žmonėmis kūrimui, adaptacijai. Darbe panaudota ir analizuota mergaitės medicininė dokumentacija, vaikų ir paaugliųpsichiatrų, psichologų, pedagogų, logopedų, socialinių darbuotojų išvados apie mergaitės psichosocialinę būseną, jos vystymąsi. Vaikai, su kuriais buvo netipkamai psichologiškai ir fiziškai elgtasi, dažnai turi ne tik elgesio, bet ir kitų komorbidinių sutrikimų – mokymosi, sunkios adaptacijos ir kt.

Norint pasiekti teigiamų rezultatų gydant vaiką, turi būti keičiamos smurtavusių vaiko atžvilgiu tėvų nuostatos. Siekiant pašalinti blogo elgesio su vaiku pasekmes, reikalinga ilgalaikė nuosekli tęstinė specialistų komandos pagalba ir tarpžinybinių įstaigų bendradarbiavimas.

Įvadas

Blogo elgesio su vaiku sindromas įvairiai vadinamas – vaiko nepriežiūra, vaiko skriaudimas, fizinė, psichologinė ar seksualinė prievarta. Šiam sindromui įtakos gali turėti blogi tėvų tarpusavio santykiai, piktnaudžiavimas alkoholiu, pačių tėvų nepakankamas pasiruošimas motinystei ir tėvystei.

Vienokią ar kitokią įvairaus stiprumo prievartą patiria visi vaikai. Svarbu, kaip ji apibrėžiama, kiek jos, kokio pavidalo, trukmės ir intensyvumo toleruoja visuomenė [13]. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10) šis sindromas diagnozuojamas XX skyriuje „Sergamumo ir mirtingumo išorinės priežastys”, „Pasikėsinimo” skiltyje ir šifruojamas Y07. Apibūdinamas kaip „kiti blogo elgesio

sindromai” [21]. Toks apibūdinimas neaiškiai apibrėžtas, apima keletą smurto ir prievartos rūšių. Blogo elgesio su vaiku sindromo apimtis yra labai plati – nuo netinkamo psichinio, fizinio elgesio su vaiku, vaiko nepriežiūros iki psichinio žiaurumo, kankinimo, fizinės ir seksualinės prievartos. Blogo elgesio su vaiku sindromas pasireiškia dažnai, bet ne visada aiškiai įvardijamas, sunkiai atpažįstamas ir dar gana retai diagnozuojamas. Blogo elgesio su vaiku sindromas dažnai atpažįstamas per vėlai, kai jau pastebimos tokio elgesio su vaiku pasekmės ir kai jau reikia imtis atitinkamų veiksmų siekiant apsaugoti vaiką nuo smurto pasikartojimo [12]. Smurtaujantiems tėvams pradedami ikiteisminiai tyrimai, siekiama jų teisinės atsakomybės. Labai svarbu, kad vaikai laiku gautų reikiamą pagalbą, kuri užkirstų kelią sunkių socializacijos ir psichologinės raidos sutrikimų formavimuisi.

Dėl blogo (netinkamo) elgesio vaikas patiria jo psichikos sveikatą žaloj ančių išgyvenimų, kurie turi lemiamos įtakos formuojantis prieraišumui, keičia vaiko psichinę ir fizinę savijautą, trikdo jo adaptaciją, socialinį bendravimą, asmenybės kūrimą [2,10]. Vaikai, su kuriais buvo žiauriai elgiamasi, dažnai atspindi savo tėvų elgesį ir be agresijos nemoka spręsti tarpusavio nesutarimų. Toks vaikų elgesys yra labai sunkiai koreguojamas. Šios pasekmės išlieka ilgai ir su jomis susiduria įvairių specialybių žmonės [2, 4, 7].

Kas svarbu ankstyvuoju vaiko formavimosi etapu? Kūdikystėje pradeda formuotis vaiko prieraišumas ir saugumo suvokimas. Vaikams, patinantiems emocinį ir fizinį smurtą, nesusiformuoja saugus prieraišumas prie juos globojančių asmenų atsiranda sutrikimų. Šiam sutrikimui, prasidedančiam kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje, būdingi nuolat sutrikę vaiko socialiniai santykiai, lydimi emocijų sutrikimo, kaip reakcijos į aplinką [ 1, 13]. Būdingas baimingumas, padidėjęs dirglumas, sumažėjęs reagavimas į bandymus paguosti, sutrikęs socialinis bendravimas su bendraamžiais, dažni agresijos atvejai, liūdesys. Šis sindromas pasireiškia kaip tiesioginis didelio tėvų aplaidumo, fizinės, emocinės prievartos, t. y. blogo elgesio su vaiku, rezultatas. Reaktyvusis prieraišumo sutrikimas beveik visada kyla dėl ypač neadekvačios vaiko priežiūros. Nesusikūrus saugaus prieraišumo, sutrinka adekvati

vaiko raida. Vaikai gerai nesuvokia savojo „aš”, dažnai nemoka žodžiais išreikšti savo emocijų būna abejingi ir kitų emociniams išgyvenimams, dažnai pasireiškia jų pačių nepasitenkinimo, priešiškumo, pykčio emocinės reakcijos [13].

Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra sutrikę santykiai su motina, atsiradę iki penkerių metų amžiaus, keliantys vaiko adaptacijos problemų. Vaikams, kenčiantiems nuo blogo elgesio su jais sindromo, būdingos prieštaringos ir ambivalen-tiškos socialinės reakcijos. Šie požymiai yra gana pastovūs, tačiau vaikas gerai reaguoja į teigiamą aplinką, pasikeitusius žmones, tinkamą psichoterapiją, auklėjimą [6, 7].

Blogo elgesio su vaiku žala ir pasekmės psichosocialinei raidai. Galimo blogo elgesio su vaiku tipai: vaikas emociškai atstumiamas savo tėvų (globėjų), kitų jam emociškai artimų žmonių; apleistas vaikas – tėvai nesuteikia būtinų gyvenimo sąlygų: maisto, buitinių sąlygų, medicininės pagalbos; vaiko nepriežiūra – tėvai mažus vaikus palieka be priežiūros arba būdami kartu neskiria reikiamo dėmesio; žiaurus psichologinis elgesys -tėvai neskiria dėmesio vaiko saugumui, rizikuoja jo sveikata, gyvybe.

Fizinis smurtas su vaiku: gali būti nuo nesunkių fizinių bausmių iki sunkaus fizinio sužalojimo; lengviems sužalojimams priskiriami: mėlynės, sumušimai, įbrėžimai ir kt., sunkiems – smegenų sutrenkimai, nudegimai, kaulų lūžiai ir pan.

Kartais tėvai naudoja savo vaikams retesnę fizinio ir emocinio smurto formą – Miunhauzeno perduotą sindromą. Tai toks sindromas, kai mama (ar globėjas) kreipiasi medicininės pagalbos savo vaikui dėl išgalvotų ligų. Vaikas gali būti tyčia susargdintas, priverstas vartoti vaistus ar atlikti nereikalingas gydymo procedūras. Kraštutiniais atvejais tėvai gali net traumuoti vaiką [27], Žiaurus fizinis elgesys dažniausiai pasitaiko tada, kai vaikai yra mažamečiai. Blogo elgesio su vaikais sindromo pasekmės gali būti sutrikęs pažintinis, kalbinis vaiko vystymasis, emociniai vaiko sutrikimai, protinis atsilikimas ir kt.

Naudotos literatūros tyrimai, išvados ir mūsų darbo rezultatai rodo, jog vaikų, kenčiančių nuo blogo elgesio su jais, atsilieka pažinimo ir kalbos raida. Blogo elgesio su vaiku sindromo atveju gana dažnai būna protinių defektų, kalbos sutrikimų, kurie atsiranda ikimokykliniame amžiuje [3, 5], Gali būti, kad dėl nepriežiūros gilėja vaikų socialinis ir pedagoginis apleistumas, sąlygojantis minėtus sutrikimus. Literatūros tyrimų duomenys rodo, kad vaikų, kenčiančių fizinę ir emocinę prievartą, raida gali vidutiniškai atsilikti keliais metais nuo tų, kurie nepatiria smurto. Dėl blogo elgesio su vaiku patiriami psichikąžeidžiantys išgyvenimai gali sukelti tokių sunkių, ilgalaikių psichikos sutrikimų, kaip saugaus prieraišumo nesusikūrimas, potrauminio streso sutrikimas, adaptacijos sutrikimas. Neretai stebimas kelių sutrikimų komorbidiškumas [12].

Blogas psichologinis elgesys su vaiku, psichologiškai kenkiantis vaikui – tai tokio veiksmo formos arba neveikimas, dėl kurių vaikui perteikiamas menkavertiškumas ir rodomas jo nepageidavimas [19].

Prie tokių veiksmų galima priskirti atstūmimą-kritiką, priešiškumą, žeminimą, grasinimą, vertimą daryti netinkamus veiksmus, išnaudojimą [20], Blogas psichologinis elgesys su vaiku sunkiai įrodomas. Blogo psichologinio elgesio forma siejasi su visomis kitomis blogo elgesio su vaiku formomis, t. y. fizinėmis bausmėmis, apleidimu ir kt. Psichologinės traumos beveik visada turi neigiamos įtakos vaiko raidai [18]. Vaikai, patyrę psichologinę prievartą, dažnai patys tampa priešiški aplinkiniams ir tokiu būdu tolina nuo savęs bet kokį socialinį kontaktą [8, 9], Blogas elgesys su vaiku – netinkamas jo emocinė raiška, nuolatinis psichologinis vaiko spaudimas, fizinės bausmės, fizinė prievarta ar apleidimas – tokie vaikystėje įgyti patyrimai, be abejonės, turės įtakos tolesniam vaiko psichosocialiniam ir fiziniam formavimuisi [15]. Tai gali būti vaiko protinis, pažintinis, kalbinis atsilikimas, depresinis sutrikimas kartu su žemu savęs vertinimu, beviltiškumu, pesimistiniu požiūriu į gyvenimą [26].

Daug tyrimų rodo, jog dėl motinos nesugebėjimo atpažinti vaiko signalų, poreikių ankstyvajame amžiuje ir nemokėjimo tinkamai į juos reaguoti vaikui gali atsirasti dėmesio sutelkimo, hiperak-tyvumo, emocinių, bendravimo su bendraamžiais sutrikimų. Kai tėvai jautriai reaguoja į savo vaiko poreikius, jis įgyja pasitikėjimo ir sėkmingiau auga [16],

Tėvų ir šeimų ypatumai. Nors blogas (netinkamas), net žiaunis elgesys su vaikais pasitaiko visų socialinių sluoksnių šeimose, tačiau skurdas, blogi tarpusavio ryšiai šeimoje, ankštas būstas, dažnai suyrantys gyvenimo planai didina galimybę atsirasti žiauriam elgesiui su vaikais. Žiaurus elgesys vyrauja šeimose, kuriose pašliję santykiai tarp sutuoktinių, skyrybos, alkoholizmas [22-25]. Atskirose studijose (Wolfe pateikia blogo elgesio su vaikais modelius) nurodomi rizikos veiksniai, turintys įtakos blogo tėvų elgesio sindromui atsirasti. Tai yra susilpnėjęs atsparumas stresui, nesuvaldomai agresijai, blogas pasiruošimas vykdyti tėvystės funkcijas, silpna savo smurtinių veiksmų kontrolė. Svarbūs ir gyvenimiški stresai: ekonominis nestabilumas, nesėkmės darbe, prastas pasirengimas susidoroti su krizėmis ir provokacijomis, savo smurtinio elgesio žalos neįvertinimas [26].

Egzistuoja daug blogo, netinkamo, netgi žiauraus motinos elgesio su vaiku aspektų. Netinkamai besielgiančios su savo vaikais, nedėmesingos motinos dažnai pačios patiria didelį stresą ir daug nesėkmių, turi daug nepatenkintų poreikių, jaučia vienatvę, nepatenkintos savo gyvenimu. Dėl to šios moterys dažnai užsidaro savyje, yra pasyvios, atsitraukia ne tik nuo gyvenimo sunkumų, bet ir nuo savo vaiko. Šių mamų asmeniniai santykiai su vaikais būna sudėtingi, sunkūs. Motinoms būdingas žemas (neaukštas) intelektas, jos nesirūpina ne tik savo vaikais, bet ir savimi. Nustatyta vaiko raidos ypatumų priklausomybė nuo bendravimo su motina: „nešvelnios”, nesirūpinančios mamos sąmoningai ar nesąmoningai atstumia savo vaikus ir nesugeba sukurti aplinkos, kurioje vaikai jaustųsi jaukiai ir saugiai [17, 16].

Netinkamo elgesio atspindėjimo tikimybė. Daugeliu atvejų vaikai, patyrę blogą tėvų elgesį, norėtų bendrauti su savo bendraamžiais, tačiau socialiniam bendravimui trukdo jų stiprios priešiškos emocinės reakcijos, stiprus nesaugumo jausmas. Šių vaikų emociniai sutrikimai pasireiškia įvairiose socialinėse situacijose ir neapsiriboja vien tik vaiko ir mamos (ar konkretaus globojančio asmens) santykiais. Emociniai vaiko sutrikimai – apatija, liūdesys, baimės, nesaugumas pasireiškia įvairiose situacijose [14], Netinkami motinų (tėvų) santykiai su savo vaikais turi įtakos jų vaikų bendravimui su bendraamžiais. Tokie vaikai dažniausiai apibūdinami kaip uždari, negalintys apginti savo siekių. Jiems trūksta pastovumo, nuoseklumo, jie nedėmesingi kitiems, greitai linkę reikšti nepasitenkinimo reakcijas, pyktį, priklausomi nuo suaugusiųjų – tėvų, auklėtojų, reikalaujantys nuolatinio palaikymo [28].

Vaikai, su kuriais blogai elgiamasi, patys dažniausiai atspindi savo tėvų elgesį. Matydami kitus vaikus, kurie kenčia, nesugeba jiems pareikšti užuojautos. Vaikai, su kuriais netinkamai buvo elgtasi vaikystėje, ir vėliau į panašias situacijas greičiausiai reaguos baime arba pareikš agresiją. Vaikai, kurie patyrė blogą elgesį, daug audringiau reaguos į menkiausias provokacijas, be agresijos nemokės spręsti tarpusavio santykių, todėl jie dažnai yra atstumiami bendraamžių [11], Vaikai pripranta prie bausmių blogas vaikų elgesys sustiprėja baudžiant tėvams. Vaikams, turintiems baudžiamosios tėvų patirties, tikslingas socialinių įgūdžių lavinimas, pageidaujamo elgesio formavimas, naudojant skatinimus ir privilegijas. Tokie vaikai teigiamai reaguoja tik į neprievartines priemones.

Šiame darbe dėmesys skiriamas blogo sindromo su vaiku supratimui ir analizei. Stengiamasi išsiaiškinti, konstatuoti blogo elgesio sindromo paveiktus galimus psichikos pakitimus: adaptacijos, potrauminio streso, depresinį, elgesio ir emocijų bei prieraišumo sutrikimus.

Darbo tikslas – išanalizuoti netinkamo elgesio su vaiku apraiškas ir psichosocialines pasekmes, išnagrinėti ir aprašyti šią temą atspindintį klinikinį atvejį. Nagrinėsime blogo psichinio ir fizinio motinos elgesio su savo 8 metų dukra žalojamąją įtaką mergaitės psichinei raidai, jos prieraišumui, bendravimo būdui su bendraamžiais ir suaugusiais žmonėmis, dabartinės psichikos būsenos ir tolesniam psichosocialiniam, vaiko asmenybės formavimuisi, socialinei adaptacijai.

Tyrimo objektas, medžiaga ir metodai

Tyrimo metodas – aprašant pasirinktą atvejį, surinkti informaciją iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir vaikų globos namų administracijos, gauti leidimus susitikinėti su mergaite; užmegzti su mergaite kontaktą, sistemingai kliniškai ją stebėti ir ištirti. Gauti reikiamus duomenis iš tarpdisciplininės komandos (pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų ir paauglių psichiatrų psichologų logopedų socialinių pedagogų, mokytojų), teikusios pagalbą; išnagrinėti ir panaudoti šiuos duomenis, atliekant jų nozologinę analizę. Taip pat darbe panaudoti teismo psichiatrijos ekspertizės tyrimai ir išvados. Mergaitei ištirti atliktas Dominyko interaktyvus testas (angl. Dominic interactive). Klinikiniam atvejui tirti panaudotas DAWBA testas (angl. the development and well-being assessment), galių ir sunkumų klausimynai (angl. SDQ).

Klinikinis atvejis

Nuo 2008 m. birželio 8 metų mergaitė Saulė (vardas pakeistas) perkelta gyventi iš jos namų į rajono vaikų globos namus po to, kai ją mokanti mokytoja (tuo metu Saulė mokėsi pirmoje klasėje) pastebėjo, kad mergaitei išrautas nemažas plaukų kuokštas, ir ji pasakė, kad taip padarė jos mama. Vėliau paaiškėjo, kad mergaitės mama išgėrinėja, muša savo dukrą.

Šeimos anamnezė: mergaitės gimusi ir augusi viena. Iki atvykstant į globos namus gyveno su mama ir patėviu. Mergaitė taip sako apie savo tėvą: „Aš neturiu tėvo”. „Kai mano tėtis pasidarė DNR tyrimą ir sužinojo, kad aš esu ne jo vaikas, mano tėvai išsiskyrė, o tėtis manęs daugiau nebelankė, nebepirko man dovanų.” Mergaitės žodžiais, „kartais, per atostogas, dar gyvendavau kaime pas savo prosenelę, t. y. mamos senelę (mamos mama mirusi)”.

Iš medicininiu dokumentu: objektyvios medicininės dokumentacijos apie ankstyvą Saulės psichomotorinį vystymąsi poliklinikoje pagal jos gyvenamąją vietą nėra. Iš jos asmens sveikatos istorijos rajono poliklinikoje:- 2002 m. jai konstatuota trauma buityje: „dešiniojo dilbio patinimas, skausmingumas”, tais pačiais metais – anemija, vėliau j i sirgusi ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis; kitų įrašų nėra.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos: pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mergaitės motinos neteisėtų veiksmų jos dukters atžvilgiu, motinystės teisių apribojimo. Nors apklausiama mergaitės motina tokius veiksmus savo dukters atžvilgiu neigė, tačiau, remiantis dukters, kitų liudytojų parodymais, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. mergaitės mama įtariama nežymiu savo mažametės dukters sveikatos sutrikdymu, nes tampė mergaitę už plaukų, mušė ją diržu į sėdmenis ir pan.

Perkėlus mergaitę gyventi į vaikų globos namus, paaiškėjo, jog ji nemoka valdyti savo agresyvių impulsų, neturi elementarių bendravimo įgūdžių, greitai susipyksta, konfliktuoja su globos namų vaikais, nesutaria su viename kambaryje gyvenančiomis mergaitėmis, supykusi muša kitus vaikus.

Praėjus keliems mėnesiams po jos perkėlimo gyventi į vaikų globos namus, Saulė po konflikto su vaikais nenumaldomai verkė, atsisėdusi ant palangės grasino iššoksianti pro langą, nes, kaip ji sakė, „niekas su ja nenori draugauti”. Saulė, palydint vaikų globos namų psichologei, buvo atvežta į Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaiko raidos centro (VRC) Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrių vaikų psichiatro psichoterapeuto, psichologo, socialinio darbuotojo krizinei, intervencinei specialistų komandinei pagalbai. Minėtame skyriuje ji buvo stebėta, gydyta 7 paras. Nustatyta diagnozė: blogo elgesio sindromas Y 07. Mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas F 92.8.

Mergaitei pakeitus gyvenamąją vietą, persikėlus gyventi į vaikų globos namus ir pradėjus lankyti kitą mokyklą, ji buvo tirta rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymo poreikių įvertinimo.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, kilo abejonių dėl Saulės gebėjimo pasipriešinti patiriamam smurtui, todėl, Vaikų teisių apsaugos tarnybai prašant, teismo nutartimi Saulei buvo skirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė (AKTPPE).

Po šios ekspertizės Saulė liko gyventi vaikų globos namuose. Jos elgesys buvo problemiškas, jai sunku mokytis mokykloje, bendrauti su kitais vaikais. Saulės mama atsisakė jai siūlomos psichologinės pagalbos. Sužinojusios Saulės gyvenimišką istoriją, jos dabartinę būseną, nusprendėme (darbo autorės) ją stebėti, lankyti vaikų globos namuose. Ilgesnio stebėjimo, ryšio užmezgimo su Saule reikėjo ne tik tam, kad suprastume, įvertintume jos dabartinę savijautą, psichikos būseną, bet ir tam, kad galėtume suteikti jai tęstinį gydymą (anksčiau, 2008 m. rudenį, jai buvo teikta pagalba Vilniaus universiteto vaikų ligoninės vaikų ir paauglių intervencijos skyriuje): stengtis sušvelninti jos motinos blogo elgesio su ja pasekmes, padėti mergaitei išgyventi skausmingus išgyvenimus, sumažinti jos nesaugumo, vienišumo, baimės jausmus, padėti jai adaptuotis vaikų globos namuose, mokytis bendrauti, spręsti jai sudėtingas gyvenimiškas situacijas.

Susitikimai su Saule vaikų globos namuose. Įvyko 10 darbo autorių susitikimų su Saule. Susitikimai aprašyti remiantis tyrėjų mintimis ir išgyvenimais susitikimų su mergaite metu. Iliustruodami kontakto su Saule užmezgimo eigą ir darbo su ja ypatumus, toliau pateikiame pirmųjų trijų ir paskesnių susitikimų trumpą apžvalgą.

„Pirmą kartą susipažinau su Saule, kai ji atvyko į Vilnių teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizei. Mergaitė pirmo pokalbio metu kiek varžėsi, sunku buvo palaikyti akių kontaktą. Atsakinėdama į klausimus buvo įsitempusi, liūdnokos nuotaikos – tada ji pirmą kartą pasakoj o apie savo mamos smurtą jos atžvilgiu: „Namuose mane mama mušdavo, pešdavo už plaukų, nenorėjo manęs auginti, todėl kartą man įkando į ausį, yra įpjovusi į ranką…” Sakė, jog dabar ilgai nemačiusi mamos, bet „visai jos nepasiilgau ir nenoriu gyventi su ja, o noriu gyventi su prosenele”. Mergaitei atsipalaiduoti, įsitraukti į bendrą veiklą ir pokalbį padėjo piešimas. Pateikiamas Saulės piešinys tema „Šeima”. Paprašius Saulės nupiešti savo šeimą, gimė šis piešinys (1 pav.). Pakomentavo jį taip: „Čia mano prosenelės sodas, netoli namo auga obelis, man patinka būti šalia jos… Ant jos šakų daug obuolių. Daug obuolių prikritę ir po ja… Man patinka gyventi su prosenele…”

Kiti susitikimai su Saule vyko vaikų globos namuose, kur ji gyvena. Kad būtų galima gyviau įsivaizduoti ir suprasti mergaitę, pateikiame kelių susitikimų su Saule aprašymus.

Pirmasis susitikimas su Saule vaikų globos namuose. Mergaitė raudona kepuryte greitu žingsniu įbėgo į kabinetą. Mums pasisveikinus, mergaitė džiaugsmingai nusišypsojo ir patvirtino, kad prisimena vieną iš mūsų nes jau buvome sykį prieš tai matęsi, ištiesė abi rankas pasisveikinti.

Susitikimas buvo stebinamai džiaugsmingas. Vėliau mergaitė noriai mus pakvietė į savo kambarį, kur susėdusios, kaip senos pažįstamos, ėmėme šnekėtis. Pamačiusi, kad mes atvežėme pieštukų, Saulė pareiškė, kad jai labai patinka piešti.

Mandagiai padėkojusi už dovanėles, nieko nelaukdama sėdo piešti (2 pav.). Piešė drugelius ir skraidančias širdeles, sulipusias po dvi ir po keturias. Piešdama nuolat šnekėjo, greitakalbe pasakojo apie save – kaip jai sekasi mokytis, gyventi vaikų globos namuose, atsakinėjo į mūsų klausimus, vis paklausdama jai rūpimų dalykų, pvz., kaip mums patinka jos piešinys. Paklausta, ką ji nupiešė, atsakė, kad draugystę, ir atsidusdama liūdnai pridūrė: „Ir aš norėčiau turėti draugų, bet neturiu… Va, kaip čia, kaip sulipusios širdys po dvi”. Ir greitai, staigiomis linijomis pripiešė pilną lapą širdžių ir drugelių… O paskui pridūrė: „Bet aš esu viena” (ji jaučiasi vieniša ir nesaugi). Ir tuo metu piešinio apatiniame kairiajame pakraštėlyje nupiešė mažytį medelį ir gėlytę. Nutilome… Iš tiesų suspaudė širdį, kai į klausimą „Ar neužgijo tavo širdelėje žaizda dėl skriaudų, patirtų iš mamos? Ar jinai kada nors užgis?” ji greitai ir tvirtai atsakė: „Neužgis”.

Bendravimas su Saule buvo betarpiškas, nebuvo atstumo. Saulė piešė ir žaidė su piešiniu: įsivaizdavo, kad padalija po širdelę ir mums. Mūsų nesivaržė, tai sakydama šypsojosi. Pasiskundė, kad ją kiti vaikai pravardžiuoja „utėle”. O vienas vyresnis berniukas muša. Apniukusią Saulės nuotaiką keisdavo gera. Ji puikiai panaudojo visą mūsų

susitikimo laiką – pasakojo ir pasakojo apie save, grįždavo prie jai svarbių piešinio detalių. Atsisveikinome linksmai…

Antrasis susitikimas. Saulė pasirodė gana liūdnoka, nors ir šypsojosi. Atrodė išbalusi ir pavargusi. Kalbėjo pro nosį. Atvežtą saldainį pasidėjo į šalį ir bendraudama vis pažvelgdavo į j į. Pasiguodė, kad nori iš čia išvažiuoti… Baigdama piešinį „Čia tiesiog moteris” (3 pav.) pamiršo nupiešti kaklą ir, tai supratusi, susigūžė ir pasakė: „Kakląpamiršau.” Iš karto buvo neaišku, kąji norėjo pasakyti, ir tik kito susitikimo metu paaiškėjo, jog Saulė ne visada aiškiai ištaria ir perskaito žodžius.

Varvančią nosį Saulė šnypštė į tualetinio popieriaus skiautes, nes nosinaičių ji neturėjo. Pagaliau paklausė, ar gali valgyti saldainį. Gavusi džiaugsmingą pritarimą, išsivyniojo vienągabalėlį ir pradėjo valgyti, o kitą įsidėjo į stalčių „rytojui”. Paskutinę saldainio dalį, kuri liko nesuvalgyta, pasiūlė man. Kai mielai suvalgėme saldainį, Saulė pakvietė pažaisti kartu domino. Žaidimui vadovavo ji – maišė ir dalino. Žaisdama šmaikštavo, gudravo, kelis kartus man ištarė: „Oi, tu… jūs”. Žaidimo pabaigoje nebetinkančias domino dalis šmaikštaudama prilipdė bet kur – iš šonų ir vidurio. Matėsi, kad jai patinka šis žaidimas, ji žaisdama juokėsi, džiaugėsi, vadovavo ir kontroliavo padėtį, buvo atsipalaidavusi. Žaisdama prisiminė prosenelę, ėmė pasakoti malonius atsiminimus apie ją, padeklamavo eilėraštuką „Močiutė kepė pyragėlį”… Tąkart pati apie mamą nepradėjo kalbos. Nenoromis atsakinėjo į užduotus klausimus – ji iki galo norėjo valdyti padėtį. Atsisveikinome sumušdamos rankomis.

Trečiasis susitikimas. Tik susitikus Saulė pasakė, kad labai laukė šio susitikimo: „Net tekinomis bėgau iš mokyklos, kad tik nepražiopsočiau, kada atvažiuosite…” Bet kartu su Saule mane pasitiko ir auklytė, kuri griežtu tonu pasakė turinti mums kai kąpasakyti apie Saulę. Saulė nuliūdo ir nuėjo į savo kambarį. Auklėtoja papasakojo: šį rytą, prieš man atvažiuojant pas Saulę, kai nemažai globos namų vaikų buvo susirinkę viename kambaryje, vienas vaikas neleido Saulei atsisėsti ant sofos, sakydamas, kad nebėra ten jai vietos (auklėtojos žodžiais, ant sofos nebebuvo vietos, Saulės žodžiais, „galėjo jie dar pasislinkti”), Saulė ėmė spiegti, trankyti daiktus, trenkė rankomis kelioms mergaitėms ir palindusi po stalu spiegė, verkė ir rėkė, nesileido nuraminama auklėtojos. Vėliau, šnekantis su Saule ir primygtinai jos neklausiant, kas ten įvyko, ji papasakojo apie rytą: „Jie tyčia manęs neleido atsisėsti ant sofos, nepriėmė manęs, net pastūmė mane, aš taip supykau, kad negalėjau susivaldyti, pradėjau rėkti ir vieną akimirką man atrodė, lyg mama pultų ant manęs…”

Nepaisant skaudžių išgyvenimų, prisiminimų apie motinos smurtavimą, pokalbio metu vyravo gyvos mergaitės emocijos. Išsipasakojus šiuos išgyvenimus Saulės nuotaika pagerėjo, ėmėme kalbėti apie žaislus, žaisti barbių namelyje (jį padovanojo rėmėjai šv. Kalėdų proga). Jaučiamas mergaitės nepatenkintas artimo ryšio, įdėmaus dėmesingumo poreikis. Ji norėjo žaisti kartu. Nuoširdžiai džiaugėsi buvimu kartu. Išsiskiriant pasakė, jog dabar miegos kartu su mano dovanotu krokodiliuku, gerai užmigs ir nieko nebebijos… Išsiskyrėme apsikabindamos.

Vėlesni susitikimai. Saulė pasitiko savo kambaryje. Buvo linksma, apsirengusi džinsiniu kostiumėliu, puošniais bateliais. Iš karto pasakė, kad ji specialiai pasipuošė šiam susitikimui. Papasakojo, iš kur gavo kiekvieną daiktą. Šypsojosi, atrodė tikra panelė. Labai džiaugėsi atvežtais margais rašikliais, vien tik jais piešė ir spalvino. Prašė, kad pieštume kartu. Piešėme gėles – rožes, tulpes. Linijos buvo storos, spalvos ryškios. Saulė vėl ėmė piešti dideles širdis. Piešiniuose rašė mūsų vardus, paklausė, kiek mums metų. Pastebėjau, kad šį susitikimą, kai Saulei kažkas patikdavo arba atrodydavo labai svarbu, ji, nieko nesakiusi, išbėgdavo iš savo kambario ir nubėgusi savo mintimis greitai pasidalindavo su mylimiausia auklėtoja. Girdėdavosi auklėtojos „uau”. Saulė, nubėgusi pas auklėtoją, pasitikslino, kada jos pačios gimtadienis. Atbėgo garsiai šaukdama: „Spalio 22″. Bendravom linksmai, atrodė, kad Saulė jaučiasi saugesnė. Ji sakė, kad dabar jos niekas nebemuša ir kad naktimis ji jau gerai miega, bet vis tiek labai nori pas prosenelę… Išsiskyrėme kaip draugės.

Kito susitikimo metu Saulę radau kitų vaikų kambaryje. Ji sėdėjo kampe, nors mergaitės buvo prie stalo ir bendravo su auklėtoja. Pasigirdo linksmas „Laba diena”. Saulė buvo pasipuošusi ir laukė manęs. Kambaryje Saulė nupiešė piešinį, kurį pavadino „Devynios rožės, linksmas kiškis ir trys drugeliai”. Pavarčiau Saulės pasiekimų knygelę ir nemaloniai nuteikė mokytojos įrašai – jie labai jau žeidžiantys vaiko savivertę: „Tu nesistengei”, „Tu nepadarei”, „Tingėjai” ir pan. Kol skaičiau, Saulė nejaukiai muistėsi kėdėje, vis bandė nukreipti mano dėmesį kur nors kitur… Tada pasiūliau jai kartu garsiai paskaityti iš kokios nors knygelės. Ir paaiškėjo, kad Saulė neturi nė vienos vaikiškos knygos. Ji dar beviltiškai panaršė savo lovos viduje, kur laiko asmeninius daiktus. Nubėgusi atsinešė iš bendros bibliotekėlės Žemaitės apsakymų knygelę ir pradėjo skaityti. Skaitė sunkiai, tarė raides, kurių net nebuvo parašyta, keitė raides vietomis, skubėjo. Pagalvojau, kad gal nori gerai pasirodyti. Mačiau, kad nelabai jai patinka skaityti, todėl labai apsidžiaugė, kai pasiūliau sužaisti jos mėgiamą domino. Linksmai, šmaikščiai pažaidusios, apžiūrėjome valgomąjį kambarį. Saulė jautėsi laisvai. Atsisveikindama pajutau, kad nenoriu su ja skirtis, kad tik dabar užsimezga tikras ryšys tarp mūsų…

Vaikų globos namų auklėtojų atsiliepimai apie Saulę: „Mergaitė konfliktuoja su vaikais, dažnai pati išprovokuoja nesutarimus. Supykusi pradeda garsiai rėkti, slėptis. Nelabai noriai ruošia pamokas. Kartą, kai nemažai vaikų globos namų vaikų buvo susirinkę viename kambaryje, vienas vaikas neleido Saulei atsisėsti ant sofos, sakydamas, kad nebėra ten jai vietos (auklėtojos žodžiais, ant sofos nebebuvo vietos, Saulės žodžiais, „galėjo jie dar pasislinkti”). Saulė ėmė spiegti, trankyti daiktus, trenkė rankomis kelioms mergaitėms ir palindusi po stalu spiegė, verkė ir rėkė, nesileido nuraminama auklėtojos.”

Iš vaiku globos namų socialinės pedagogės charakteristikos apie Saulę: „Į globos namus Saulė atvyko 2008 m. pavasarį. Vaikų teisių apsaugos tarnyba paėmė mergaitę iš šeimos dėl motinos smurtavimo. Anksčiau mergaitė gyveno kartu su savo motina kaime. Mama bedarbė. Gyvena kartu su sugyventiniu. Abu piktnaudžiauja alkoholiu. Saulė, augdama kartu su mama, nepatyrė motiniškos meilės, nuolat buvo barama ir mušama, todėl nesusiformavo mergaitės prieraišumo jausmas. Saulė dėl motinos nepriežiūros ir netinkamo auklėjimo vaikystėje stokoja socialinių įgūdžių, nežino tam tikrų elgesio normų ir standartų, ji kolektyve nesugeba bendrauti, priimti kritikos, audringai reaguoja į pastabas. Mergaitės menka mokymosi motyvacija, ji nenoriai eina mokyklą, nenoriai prisitaiko prie socialinės aplinkos, patiria sunkumų bendraudama su savo bendraamžiais. Klasėje ji neturi draugų, visas savo susidariusias problemas sprendžia šiurkščiu elgesiu su aplinkiniais draugais. Saulė greitai įsižeidžia, nori būti dėmesio centre. Dažnai linkusi kaltinti kitus dėl savo elgesio, dėl to, kad neturi draugų. Nelinkusi laikytis elgesio normų. Vengia veiklos, bijo nesėkmės. Dažnai būtinas paskatinimas, pagyrimas. Geba bendrauti tik su suaugusiais, su bendraamžiais konfliktiška, nemoka užjausti. Emociškai šilti santykiai su prosenele ir teta. Saulė gerai jaučiasi scenoje, turi muzikinę klausą. Šiuo metu mokosi pradinės mokyklos 2-oje klasėje. Mokosi pagal modifikuotą ugdymo programą. Namų darbus atlieka pagal galimybes. Asmens higienos įgūdžiai atitinka amžių. Savitvarkos įgūdžiai nėra pakankamai išlavėję, reikia priminimo. Buitiniai įgūdžiai neblogi, geba atlikti pagrindinius namų ruošos darbus. Moka naudotis lygintuvu, virduliu. Pažįsta pinigus, tačiau reikia pagalbos apsiperkant parduotuvėje, gaminant maistą.

Saulei buvo taikoma socialinio pedagogo pagalba. Vyko grupiniai užsiėmimai, kuriuose buvo siekiama ugdyti bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius, mokyti konfliktų sprendimo būdų, suprasti konkrečias socialines situacijas.”

Saulės mokytojos pastebėjimai: „Į pirmą klasę Saulė atvyko gegužės mėnesį, buvo tyli, nedrąsi mergaitė, neskaitė, nerašė, pažino vos kelias raides. Atėjusi šį rugsėjį pradėjo rodyti savo „aš”. Per pamokas nedirbo, kalbino vaikus, ypač Eriką iš vaikų globos namų. Jai trukdė, stumdydavo, baksnodavo į nugarą, į pastabas nereaguodavo, atsikalbinėdavo. Kadangi žinios neatitiko antros klasės lygio, nusprendėme siųsti į PPT tyrimui. Programą siūlė modifikuoti. Saulė moka pritaikyti ir gražiai kalbėti, kai dirbama tik su ja. Jei yra geros nuotaikos, kalbasi su visais, bendrauja. Gaila, kad tokie atvejai reti. Per pamokas dirba tik individualiai. Pramoko skaityti, nors dar silpni skaitymo įgūdžiai. Reikia daug papildomai dirbti. Kartu su mokiniais nespėja rašyti, reikia diktuoti tik jai, nes ir rašyti tyliai nemoka. Per pamokas pradeda dainuoti, „krenksėti”, šnypšti nosį, mėto popierius. Užeina agresyvumo priepuoliai. Tranko, bado pieštuku arba žirklėmis vaikus. Ji sako: „Aš nenoriu čia būti, noriu pas močiutę, ir ten eiti į mokyklą”. Barama ji „ dar labiau užsiveda”.

Klinikinio atvejo apibendrinimas

Pirmųjų susitikimų su Saule metu pagrindinė pokalbio tema buvo mama, nuoskaudos dėl patirto mamos smurto: „mama mane mušdavo”, „mama manęs nemyli”, „mama nenori manęs auginti”, „aš nepasiilgau mamos”, „nenoriu su mama gyventi”, „kai aš sėdėdavau ir verkdavau, mama neprieidavo, neapkabindavo manęs”. Pokalbių apie mamą metu vyravo priešiškumas mamai. Per visus susitikimus Saulė nepapasakojo nė vieno šilto prisiminimo apie mamą, nepasakė norinti grįžti gyventi pas ją. Mergaitė pokalbių metu prisimindavo motinos du sugyventinius „kaip gerus”, kurie ją gindavo, kai mama mušdavo. Jei pirmų susitikimų metu kalbant apie mamą Saulės emocijos buvo įtampa, baimė ir neapykanta mamai, tai kuo toliau, tuo šios emocijos blėso, apie mamą ji jau galėjo kalbėti ramiau, į susitikimų pabaigą mama nebebuvo pagrindinė pokalbių tema.

Kitos pokalbių temos buvo apie tai, kad ji neturi draugų, vaikai jos nemėgsta, nenori su ja draugauti.

Neturi draugių ir vaikų globos namuose. Išskirdavo vieną berniuką, kuris jai dažnai trenkdavo kumščiu per nugarą. Skųsdavosi, kad mokykloje ją pravardžiuoja „utėle”. Tačiau vieną dieną Saulė pasidžiaugė, jog jos niekas nebemuša. Dar viena nuolatinė pokalbių tema buvo apie tai, jog Saulė norėtų gyventi su savo prosenele, kuri ją myli, „yra geras žmogus” ir jinai prosenelę taip pat labai mylinti. Pas prosenelę jai patinka gyventi, patinka išbėgti į kiemą, ten netoli miškas, jos žodžiais, „galiu nubėgti į mišką ir, kai liūdna, staugti kaip vilkas”.

Saulė guosdavosi, kad nesiseka mokslas, kad ji norėtų mokytis kaip visi pagal normalią, o ne palengvintą programą, nes „visi vaikai daro užduotis vienaip, o man reikia daryti kitaip. Aš norėčiau daryti kaip visi”. Iš pedagoginės psichologinės tarnybos asmens specialiųjų ugdymo poreikių įvertinimo pedagoginio vertinimo išvadų: Saulės skaitymo ir rašymo įgūdžiai atitiko I klasės pirmojo trimestro lygį. Matematinės žinios ir įgūdžiai atitiko I klasės pirmojo pusmečio lygį (tyrimas atliktas antros klasės mokslo metų pradžioje). Buvo konstatuoti kalbos ir komunikacijos sutrikimai: nežymus kalbos neišsivystymas; foneminė akustinė dislalija; akustinė disgrafija, stebėtos mergaitės emocijų, elgesio ir socialinės problemos. Iš PPT tyrimų išvadų matyti, kad mergaitė turėjo mokymosi, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, todėl mokykloje ir ruošiant pamokas jai reikalinga individuali pagalba ir supratimas.

Nepaisant skaudžių išgyvenimų pokalbių metu vyravo gyvos mergaitės emocijos, jaučiamas artimo ryšio, įdėmaus dėmesingumo poreikis. Saulė noriai kartu žaisdavo, dėliodavo dėliones, piešdavo. Nuoširdžiai džiaugdavosi bendru žaidimu, piešimu, bendravimu, kartą pasakė: „Man labai patinka taip su jumis kalbėtis”. Įvertinus mergaitės elgesį ir auklėtojų pastebėjimus, galima teigti, kad mergaitės prieraišumas sutrikęs. Saulei, patyrusiai savo motinos emocinį ir fizinį smurtą, nesusiformavo saugus prieraišumas. Manome, kad Saulei buvo galima konstatuoti reaktyvųjį prieraišumo sutrikimą vaikystėje, kuris pasireiškė kartu su socialinių santykių, emocijų ir elgesio sutrikimu, padidėjusiu dirglumu, dažna agresija. Sindromas pasireiškė kaip tiesioginis blogo elgesio su vaiku rezultatas.

Saulė buvo linkusi gynybiškai reaguoti į kylančius bendravimo sunkumus konfliktinėse situacijose. Ji elgdavosi agresyviai, mušdavo kitus vaikus, spiegdavo. Ką galėjo reikšti šie staigūs Saulės nepasitenkinimo, agresijos, nesaugumo pasireiškimai? Galima manyti, jog tai buvo situacijos, sukėlusios mergaitei skausmingų išgyvenimų ne tik šiuo momentu, bet ir sužadinusios ankstesnius prisiminimus, žeidusios jos savivertę, saugumą, t. y. priminė ankstesnį blogą mamos elgesį, kuris ją skaudino ir dabar dar tebeskaudina. Kartais mergaitė tokias situacijas, išgyvenimus tebesprendė anksčiau jos išmoktais būdais – spiegti, rėkti, muštis, prieštarauti, grasinti, kartodama jai artimų, emociškai svarbių (šiuo atveju – mamos) elgesį. Apibendrinant matyti, kad Saulės elgesys išlieka sutrikęs, mergaitė turi bendravimo sunkumų. Tam, kad ji išmoktų naujų tinkamų bendravimo būdų, reikalingas auklėtojų ir mokytojų palaikymas, naujo elgesio mokymas. Jeigu auklėtojos negauna palaikymo, kyla pavojus, kad jos netinkamai reaguos į Saulės elgesį, kuris yra provokuojantis ir iššaukiantis. Auklėtojoms ir mokytojoms reikalinga pagalba dėl reagavimo į mergaitės elgesio simptomus. Saulė turėjo ir mokymosi sutrikimų, o tai dar labiau komplikavo mergaitės psichosoci-alinę adaptaciją ugdymo įstaigoje ir vaikų globos namuose.

Mergaitės sutrikimams tirti buvo atliktas interaktyvus Dominic testas. Šio testo rezultatai parodė, jog Saulei yra fobinis sutrikimas (specifinės baimės) ir atsiskyrimo nerimo sutrikimo, generalizuoto nerimo ir depresinio sutrikimo tendencijos.

Mergaitės sutrikimams tirti naudotas raidos ir gerovės įvertinimo testas (DAWBA). Pagal šį testą mergaitei atitiktų atsiskyrimo nerimo, generalizuoto nerimo sutrikimų diagnozės, išryškėjo emociniai ir elgesio sunkumai, opozicinis elgesys. Iš mokytojos pastebėjimų matyti, jog jai labiausiai trukdo Saulę mokyti ir su ja bendrauti mergaitės elgesio ir dėmesio problemos. Socialinė pedagogė (globėja), kaip pagrindinius sunkumus, nurodė Saulės emocijų ir vidinės jos būsenos problemas.

Saulei dėl smurtinio motinos elgesio jos atžvilgiu buvo reikalinga krizinė intervencija, individualios vaikų psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, aplinkos terapija, socialinė reabilitacija. Mergaitei dėl psichosocia-linių, elgesio, emocijų sutrikimų, kurie išsivystė dėl blogo motinos elgesio su ja, buvo reikalinga tęstinė psichoterapinė gydomoji pagalba, socialinių įgūdžių ugdymas.

Reikia užtikrinti mergaitei emociškai ir socialiai saugią aplinką, tenkinančią jos poreikius, garantuojančią stabilumą mergaitės gyvenime, nuoseklumą, auklėjimo ir elgesio reikalavimų aiškumą. Tikslingas mergaitės socialinių įgūdžių lavinimas, pageidaujamo elgesio formavimas, naudojant paskatinimus, kadangi ji turi daug baudžiamosios motinos patirties. Būtinas komandos, teikiančios pagalbą mergaitei, bendradarbiavimas, mergaitės vaikų globos namų atstovių – socialinės pedagogės, psichologės, auklėtojų, mokytojos konsultavimas.

Mergaitės mamai atsisakius bendradarbiauti, siekti, kad vėliau ji dalyvautų šeimos ir vaiko konsultacijose. Labai svarbu laiku suteikti pagalbą ne tik vaikui, bet ir jį globojantiems asmenims, tėvams, smurtavusiems vaiko atžvilgiu.

Išvados

1. Dėl blogo tėvų elgesio vaikams kyla emocinių, socialinio, bendravimo, elgesio ir prieraišumo formavimosi sunkumų. Šie sunkumai yra ilgalaikiai ir reikalauja kompleksinės pagalbos, supratimo ir palaikymo.

2. Reikalingas tarpžinybinis ilgalaikis bendradarbiavimas. Mūsų nagrinėtu atveju išryškėjo, kad nėra reikiamo atitinkamų tarnybų bendradarbiavimo teikiant pagalbą.

3. Vaikų, kuriems dėl netinkamo elgesio su jais atsiranda elgesio ir gretutinių mokymosi problemų, adaptacija gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje bus labai sunki. Tai gali provokuoti netinkamą mokytojų ir auklėtojų reakciją.

4. Reikalingas įvairių su vaikais dirbančių specialistų bendradarbiavimas, stengiantis kuo anksčiau išaiškinti netinkamo elgesio su vaikais pasireiškimus, kol nekilo sunkių teisinių padarinių. Labai svarbus pediatrų, kitų specialybių vaikų gydytojų ir šeimos gydytojų žinių plėtimas. Būtinas auklėtojų, mokytojų, socialinių darbuotojų, slaugytojų atidumas ir specialus pasirengimas atpažinti blogo elgesio su vaiku apraiškas, skirti tinkamą pagalbą.

Summary

Bad behavior symptom is often not recognized and defined. It is a concept which encompasses different unacceptable behavior that harmful to child’s physical and psychic condition. It consists of many aspects: psychic and psychological unacceptable treatment; harm made because of physical punishment; physical violence and sexual violence. It is any kind of behavior which is more or less harmful to the child, and changes child’s psychic condition, and emotional equilibrium or psychosocial development. Such behavior might change child’s normal abilities to become attached, and distorts child’s understanding about reality, and makes harm to the development of healthy personality.

In literature which was used as a basis for this research work and analyzed, it is defined what is ‘bad behavior symptom concerning a child”. The aim of this research work was to examine the clinical case in which behavior of mother concerning her daughter of 8 years was violent. The girl didn’t suffer mortal wounds, and she was given temporary shelter in the state dormitory. Mother lost custody of the child after the decision of court, and the judicial investigation initiated. At the moment Saule (not real name) is the state dormitory (children’s home), however after transferring her to live there the adequate complex means of help of specialists were not considered.

In this research, the impact of harmful behavior of mother to the girl’s psychic condition at the latest stage was examined. The impact to her psychosocial development, formation of attachment, way of communication to the children of the same age group and adults, adaptation was the object of this research as well. In this study different sources were used and analyzed: girl’s medical documentation, conclusions about girl’s psychosocial conditions and development, made by children and adolescent psychiatrists, psychologists, teachers, logopeds, social workers.

This research supported evidence that children who were badly treated in psychological and physical way have not only behavioral problems. Co-morbid disorders are common among them, such as related to learning, and their adaptation is more difficult..

In order to reach positive results in treatment of the child, the attitude of violent parents has to be changed. In order to eliminate impact of bad behavior concerning the child the long term and consistent help means of the team of specialists is necessary. The other necessary thing is cooperation of inter-institutional structures.

LITERATŪRA

1. Andrikienė L, Laurinaitis E, Milašiūnas R. Psichoanalitinė psichoterapija. Vaistų žinios, Vilnius, 2004.

2. Comprehensive Textbook of Psychiatry. Ed. by H. Kaplan, B. Sadock, 8th Ed., Williams & Wilkins, 2005.

3. Dembinskas A ir kt. Psichiatrijos vadovėlis. Vilnius, 2003.

4. Melanas D. Individuali psichoterapija ir psichodinamikos mokslas. „Avicena”, Vilnius, 1994.

5. Giedrienė R, Grudzinskas J, Navaitis G. Vaikų psichologinis konsultavimas. Valstybinis psichikos sveikatos centras, Presvika, 1999.

6. 3kcjiahh B. HrpOBaa Tepanna b aeiictbhh. Anpejib npecc 3kcmo, 2003.

7. Hill P. Child and adolescent psychiatry. In: The essentials of postgraduate psychiatry, edited by Murray R., Hill P., McGuffin P. Cambridge University Press, 1997; 97-144.

8. Jeremy Turk, Philip Graham, Frank Verhulst. Child and adolescent psychiatry, a development approach. Oxford university press, 2007.

9. Rudolf Schaffer H. Social development. Blacwell Publishers.

10. Kaplan and Sadoc’s Synopsis of Psychiatry. Lippincott Williams & Willins, 2007.

11. Kočiūnas R. Psichologinis konsultavimas. Vilnius, 1995.

12. Labanauskienė J, Siaurusaitis B. Smurto prieš vaikus būklė ir problemos Lietuvoje. Neurologijos seminarai, 2008; 12(38): 199-203.

13. Lesinskienė S. Vaikų elgesio ir psichikos sutrikimai. Vaikų ligos.

Vadovėlis parengtas vadov. prof. A. Raugalei, Vilniaus universiteto leidykla, 2005; 666-685.

14. Lesinskienė S, Karalienė V. Emocinės raidos įtaka tolimesniam vaiko asmenybės vystymuisi. Švietimo ir mokslo ministerija, specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

15. Oxford Textbook of Psychotherapy. Ed. by G. O. Gabbard, J. S. Beck, J. Holmes, Oxford Univ. Press, 2005.

16. Polukordienė OK. Psichologinės krizės ir jų įveikimas. 2003.

17. Pileckaitė-Markovienė M, Bumblytė D. Motinystės psichologija. Vilnius, Presvika, 2004.

18. ncHxoTepanHfl fleTefi H noapocTKOB. noa pe^. PeMUiMH^Ta X. MocKBa. Miip, 2000.

19. Remschmidt Belfer – Goodyer. Facilitating Pathways.

20. Rutter M, Taylor E. Child ans adolescent psychiatry. 4th ed. Black-well Science Ltd. 2002; 1209.

21. Tarptautinė ligų klasifikacija TLK-10. Psichikos ir elgesio sutrikimai. Medicina, Kaunas, 1997; 289.

22. Visuomenės sveikata. 2001; 1-2.

23. Visuomenės sveikata. 2008; 2.

24. Visuomenės sveikata. 2008; 3.

25. Visuomenės sveikata. 2008; 4.

26. www.mokslai.lt/referatai/referatas/rizikos-faktoriai-seimyniniame-gyvenime-blogas-elgesys-su-vaik.html – 38k.

27. www3.mruni.lt/padaliniai/leidyba/Socialinis%20darbas/soc4.doc.

28. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius, Margi raštai, 2001.

Ramunė Drazdauskienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Vida Kilikevičienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Sigita Lesinskienė

VU MF Psichiatrijos klinika

Pediatrija. 2009, nr. 3, p. 47-60.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s