Kodėl nesinori bendrauti su žurnalistais

 Bylos patekę į teismą paliečia vienų ar kitų žmonių interesus, o kai tuos interesus imasi perteikti žurnalistai, deja dažniausiai jie užima vieną ar kitą išankstinę poziciją. Tuomet dažniausiai jų tiesos paieškos apsiriboja tik faktų reikalingų savo pozicijai, nuomonei  pagrįsti paieška, o ne realybės perteikimu.

Kaip besistengtum kuo aiškiau perteikti sudėtingą situaciją, matyti, kad sakiniai, žodžiai yra atrenkami iš konteksto ir iškraipomi. Turiu omenyje ir neseną savo dalyvavimą teismo posėdyje. Pateiksiu iš jo pavyzdį. Kadangi šie teismo posėdžiai yra vieši, todėl pakartosiu, ką kalbėjau, kai buvau apklausiama kaip ekspertė šioje byloje. Trumpa ištrauka iš teismo stenogramos:

[Teisėjo klausimas] – Ar dažnai jūsų praktikoje būna, kad vaikai patyrę kokią nors seksualinę prievartą, tik įėję į kabinetą noriai pradeda tai pasakoti?
[Ekspertė] – Ne, nedažnai. Bet yra buvę.
[Teisėjas] – Kelintas kartas tai buvo jūsų praktikoje?
[Ekspertė] – Gal antras.
[Teisėjas] – Po to jums buvo tokių atvejų?
[Ekspertė]  – Panašu, kad ne.

O dabar palyginkime kaip šie sakiniai transformavosi http://www.alfa.lt, http://www.lrytas.lt ir http://www.delfi.lt:


Ši apklausos atkarpa tapo Alfos straipsnio antrašte – Gytis Pankūnas “Psichiatrė: būna atvejų, kai galimai seksualinę prievartą patyręs vaikas apie tai pradeda pasakoti pats”

Ištrauka iš šio straipsnio apie minėtą mano pasisakymą:

„Mano praktikoje buvo tokių atvejų, kad vaikas, galimai patyręs seksualinę prievartą, pats pradeda apie tai pasakoti“, – tikino 14 metų darbo patirtį turinti psichiatrė.

Gyti, jūsų mano žodžių interpretacija neatspindi tiesos: dažniausiai vaikai atėję į kabinetą patys nepradeda pasakoti apie patirtą prievartą, bet vienas – du atvejai per visus mano darbo metus yra buvę – tokia buvo mintis. To priežastys gali būti įvairios.


“Lietuvos rytas” šią frazę interpretavo jau visiškai “savotiškai”. Asta Kuznecovaitė “Prokuroras prašo reabilituoti A. Ūsą, liudytojams – iškelti bylas”.
Ištrauka iš straipsnio:

“Anot jos (psichiatrės, t.y. manęs, autorės pastaba), toks atvejis, kai vaikas pradeda pasakoti apie savo tariamus patyrimus, jai buvo pirmas, po to su tokiu nukentėjusiosios elgesiu jai taip pat neteko susidurti”.

Iš šio parašymo susidaro įspūdis, kad man apskritai pirmą kartą teko susidurti, dirbti  su nukentėjusiuoju vaiku. O po to, anot žurnalistės, irgi neteko…

Dar labai gaila, kad šio dienraščio žurnalistei  iš tiesų visai yra neįdomi ir pavardė žmogaus, kuris šneka, ne tik ką šneką. Savo vardo ir pavardės šiame straipsnyje neatpažinau 😦


Gal mažiausiai iškraipę pasakytus žodžius perteikė Delfi.lt.

Dainius Sinkevičius “Prokuroras prašo A.Ūsą reabilituoti, su tuo nesutinka vaiko teisių atstovai”.

<…> ekspertė teigė, kad tokių atvejų, kai vaikas iš karto ima pasakoti apie prievartą, jos praktikoje nėra buvę – tai gal antras atvejis.

Tik vietoj žodžių “nedažnai  būna” atsirado žodžiai “jos praktikoje nėra buvę”.


Taigi, tokios yra žurnalistinio perteikimo galimybės ir subtilybės…  Užtenka pakeisti vieną kitą žodį, nukąsti sakinio dalį ir pan., o sakinys jau įgaus visiškai kitą prasmę. O gal to ir siekiama?

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s