Lėtas teisingumas…

Viskas prasidėjo prieš du metus. Tai buvo „eilinė“ seksualinio nusikaltimo prieš 14 metų mergaitę byla. Šiuo metu jai 16metų.
Istorija tokia: gyvena moteris su trimis dukromis ir sugyventiniu. Visos šios moters trys dukros nuo trijų skirtingų vyrų. Dabartinis moters sugyventinis yra jauniausiosios mergaitės tėvas, kitoms dviem jis įtėvis (toliau jį taip ir vadinsime).
Įtėvis prieš pradėdamas gyventi su minėta moterimi buvo teistas penkis kartus, bendras jo įkalinimo „stažas“ – 20 metų.
2010 metais jis atliko seksualinį nusikaltimą (trys epizodai) prieš viduriniąją podukrą, kuriai tuo metu buvo keturiolika metų. Tais pačiais metais jai atlikau psichiatrijos ekspertizę šioje byloje. Buvo panašu, kad įtėvis bus nuteistas ir mergaitė po viso to dar turės galimybę atsigauti. Taip ir atsitiko – pirmo teismo įtėvis buvo nuteistas. Deja, tai truko neilgai. Teismo sprendimas įtėvio buvo apskųstas ir įtėvis antro teismo buvo išteisintas. Prokuroras dar kartą apskundė šį sprendimą. Byla nagrinėjama trečią kartą.
Bylą gražinta nagrinėti žemesnės instancijos teismui (nes ne viskas buvo padaryta šioje byloje).  Vėl prasidėjo bylos nagrinėjimas ir apklausos.
Mane sukrėtė tai, kas įvyko per šiuos du metus. Jau tuomet į ekspertizę mama mergaitės nelydėjo, “netikėjo” ja ir nepalaikė savo dukros. Ji šioje situacijoje įnirtingai ėmėsi ginti savo sugyventinį. Kol jos sugyventinis dėl šio įvykio buvo suimtas, įkalintas, ji nuolatos bendravo, susirašinėjo su juo. Dukra buvo spaudžiama pakeisti parodymus skriaudiko naudai. To iš jos reikalavo ne tik pats skriaudikas, visaip grasino ir jos mama. Mergina didžiąją šių dviejų metų dalį praleido ne ramiai su mama, o įvairiose psichiatrijos ligoninėse (pablogėdavo jos psichikos būsena), buvo patalpinta į specialią internatinę mokyklą. Ir nuolat buvo spaudžiama… Merginai tokia nuolatinė begalinė įtampa ir  nuolatinis stresas, psichologinė prievarta (jei motinai tikdavo, ką jos dukra pasakydavo skriaudiko naudai kalbėdama telefonu iš psichiatrijos ligoninės, jos mama nesibodėdavo tai įrašyti) nepraėjo be pasekmių. Mergina galų gale  neturėdama jokios psichologinės, emocinės atsvaros, susirgo lėtine psichikos liga ir “apsisprendė” (ne be motinos pagalbos) nebeliudyti prieš savo įtėvį, sakydama trumpai, nieko nebeaiškindama: “aš tiesiog melavau” (logiškų paaiškinimų, kodėl “melavo”, nepasakydama). Bet antrajam teismui, išteisinusiam įtėvį, tai nebuvo nė motais.
Mano akimis žiūrint, pats skausmingiausias dalykas šioje istorijoje ir yra tai, kad mergina turėjusi paaugliškų sunkumų šio įvykio metu, dabar jau gydosi psichiatrijos ligoninėje dėl šizofreninio sutrikimo.  Ir vis tiek yra kviečiama į teismą liudyti dėl tų dviejų metų senumo įvykių tiesiai iš psichiatrijos skyriaus.

Kokios  man kilo mintys? Kad dabar belieka nustatinėti merginai sveikatos (psichikos) sutrikdymo mastą, ieškoti ryšio su buvusiu įvykiu (seksualiniu įtėvio nusikaltimu), kodėl jai išsivystė psichikos sutrikimas? Nustatyti, kokią įtaką turėjo nuolatinis jos artimųjų spaudimas keisti parodymus. Būtų teisinga dėl to surasti ir nubausti kaltus. Šiuo atveju kaltais matau pačios artimiausios aplinkos žmones – motiną, seserį, jau nebekalbant apie įtėvį. Prieš du metus šiai merginai nebuvo lėtinės psichikos ligos (sutrikimo) požymių – tai patvirtinau ne tik aš (tyrimai teikiant pagalbą psichiatrijos įstaigoje jai kaip nukentėjusiajai).
Dar kas labai nustebino šioje byloje, kad Vaikų teisių apsaugos specialistė net  ir dabar tvirtina, kad šioje šeimoje “jokių problemų nėra”, mamos ir dukros santykiai yra puikūs (būtent tą žodį ir pasakė).
Drąsiai galiu teigti, kad teismui išteisinusiam įtėvį  trūko profesionalumo ir dabar reikėtų prisiimti dalį kaltės. Įdomu tai, kad ekspertai į šį (išteisinusį) teismo posėdį net nebuvo kviečiami. Dar liūdniau, kad nelabai buvo klausomasi ką sakau  ir paskutiniame teismo posėdyje. Teisėjų elgesys ir požiūris į ekspertą nustebino ne mažiau nei pati byla: nors byloje įvykiai per tuos du metus nuo ekspertizės atlikimo radikaliai pasikeitę: įtėvis išteisintas, mergina serganti lėtine psichikos liga, besigydanti psichiatrijos ligoninėje, bet pakviesta į posėdį “duoti parodymus”, visiškai nebuvau supažindinta su šiomis naujomis aplinkybėmis. Išgelbėjo 14 metų ekspertinė patirtis. Nuo pat teismo posėdžio pradžios ėmiau jausti, kad čia kažkas ne taip, kad aš čia kažko svarbaus nežinau…(bet čia gi ne “katės ir pelės” žaidimas..).

Pabaigai  itin tinka Prezidentės žodžiai: „Lėtas teisingumas yra blogas teisingumas” . Vagystės atveju šie žodžiai gal būtų ne tokie reikšmingi, tačiau  seksualinių nusikaltimų prieš vaikus bylose laikas yra vaiko tolimesnį gyvenimą nulemiantis veiksnys. Kuo greičiau byla bus išnagrinėta, tuo greičiau auka turės galimybę tai išgyventi, atsitiesti ir siekti pilnaverčio gyvenimo.

Šioje vietoje nereikėtų tik ieškoti kaltų, bet galvoti, kaip tai spręsti, kaip tai įgyvendinti realybėje. Kiekviena ekspertizės išvada reikalauja savo laiko ir kruopštaus darbo.

Galbūt problemą padėtų spręsti specializuoti teismai, nagrinėjantys vaikų bylas, seksualinius nusikaltimus prieš  vaikus? Praktika šioje srityje vaidina pagrindinį vaidmenį.
Yra proga pasidžiaugti, kad pagaliau Lietuvoje jau 3 metai turime specializuotą vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrių, atliekantį ekspertizes tik vaikams, paaugliams.  Patirtis yra  kaupiama tų pačių ekspertų, todėl galimybė suklysti sumažėja iki minimumo…
Teisėjai turintis didesnę patirtį tokiose bylose šias problemas, galima tikėtis, galėtų spręsti ir greičiau, ir su didesniu pasitikėjimu. Tai padėtų išvengti tokių tragiškų padarinių.

Advertisements

2 thoughts on “Lėtas teisingumas…

  1. Jeigu psichiatrai du metus gydo išprievartautą vaiką, tam jų prižiūrimam vaikui išsivysto lėtinė psichinė liga, tėvystės teisės niekam neatimtos ir nekvestionuotos, tai toje situacijoje turėtų stebinti ne vien keistas teisėjų elgesys.

    Nesuveikė visa sistema, kiekviena grandis. Jeigu motina dukterį išduoda, tai jau niekas nieko nebegali padaryti, visi “ne prie ko”?

    Aš ne specialistas, todėl norėčiau išgirsti autorės nuomonę – ar mūsų socialinės/sveikatos apsaugos/globos sistemoje tiesiog nėra įrankių tokioms bėdoms spręsti, ar vis dėlto kažkas, imantis algą už tokių situacijų sprendimą, nepasirūpino?

    Like

    • Ačiū už komentarą. Ši mano trumpai perpasakota merginos istorija yra iš tiesų labai paini ir kelianti daugiau klausimų nei atsakymų.
      Noriu patikslinti, kad mergaitė nebuvo ištisai gydoma du metus psichiatrijos ligoninėje ir ne gydymas jai sukėlė psichikos sutrikimą (lėtinę ligą). Ji į ligoninę patekdavo tada, kai pablogėdavo jos psichikos būsena namuose. Po gydymų jos savijauta jei ne pagerėdavo, tai bent stabilizuodavosi. Ir vėl pablogėdavo grįžus į namus. Pagrindinį vaidmenį čia suvaidino, deja, bet ne kažkokios socialinė, globos ar dar kitokios valdiškos įstaigos, bet nežmoniškas elgesys pačių jos artimiausių žmonių: spaudimas, kaltinimai, grasinimai ir t.t. Iš tiesų įsibrauti ir patikrinti tokią šeimą, kas vyksta jos viduje nėra paprasta (aišku yra ir tokių institucijų, kuris galėtų ir turėtų tokias funkcijas vykdyti), ypač, kai suaugusieji (motina, įtėvis) teigia, kad jiems “viskas puiku”. Ir nežiūrint visų ekspertizių išvadų, rekomendacijų, antras teismas patiki įtėviu, o ne mergina ir išteisina jį. Kaip jūs įsivaizduojate jaučiasi ši mergaitė toliau gyvendama šioje šeimoje? Ji juk nepilnametė, jos gerovė priklauso nuo jos tėvų (šie gali ją palaikyti arba nepailaikyti, mušti ją arba nemušti ir t.t.), nes kaip jūs ir pastebėjote jiems teisės neatimtos, neapribotos. Mergaitė, būdama nepilnametė net negali apskųsti tesimo sprendimo…
      Deja, bet vaikų ligos ir jų likimas visada yra glaudžiai susiję su jų šeima. Vaikų psichiatrai bejėgiai pagydyti serganti vaiką, jei prie jo gerovės neprisideda vaiko šeima.

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s