Per žydėjimą – apie depresiją?

“Šeimos sveikata” 2014 m. Nr.11

Bundanti gamta varo j neviltį

Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad pavasarį padidėja savęs žalojimo ar net savižudybių skaičius. Tai susiję su pavasarinės depresijos ypatumais: gali apimti nerimas dėl ateities, beprasmybės jausmas – juk gražėjanti gamta šiuos žmones dar labiau varo į neviltį, jie jaučiasi nepajėgūs džiaugtis kartu su kitais. Liga paveikia ir nuotaiką, ir mąstymą, ir kūną (atsiranda įvairių nemalonių pojūčių), ir bendravimą su aplinkiniais.

Suvokimas, kad depresiją galima gydyti, šiems žmonėms ir jų artimiesiems suteikia vilties. Tai gali būti šių žmonių kelio į sveikesnį ir laimingesnį gyvenimą pradžia.

Depresijos požymiai

Mes visi esame girdėję, kaip pasireiškia depresija: liguistai prislėgta nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu gyvenimu, interesų praradimu, energijos trūkumu, padidėjusiu nuovargiu, sumažėjusia dėmesio koncentracija, kaltės jausmu, pesimistinėmis ar net savižudiškomis mintimis, o pavasarį – dažnai dar ir padidėjusiu nerimu, nemiga, susijaudinimu.

Kai kurie žmonės nuolat būna irzlūs, nepatenkinti. Liūdnumas, pyktis, irzlumas, pakitęs elgesys, žalojimasis ypač būdingi depresijos apimtiems vaikams, paaugliams.

Ne visada lengva suprasti, kodėl esame prislėgtos nuotaikos. Dažniausiai depresijos išsivystymas net neturi vienos konkrečios priežasties. Jos atsiradimą įtakoja daugybė dalykų – genai, neuromediatorių (cheminių darinių) funkcijų galvos smegenyse pakitimai, praeities įvykiai, dabarties aplinkybės, sunkūs išgyvenimai, įvairios kitos ligos, kai kurie vaistai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kiti veiksniai.

Jūs nesate kaltas

Svarbiausia įsisąmoninti, kad jūs nesate kaltas, jei jaučiate depresijos požymius. Depresija – tai ne charakterio yda. Taip gali atsitikti  kiekvienam.

Tačiau pavojų kelia tai, kad kartais depresija, kurią būtų galima išgydyti, yra nediagnozuojama ir negydoma, jos simptomai tiesiog ignoruojami. Reikia žinoti, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis sėkmingesnis.

Kai kurie žmonės tiksliai gali įvardyti savo depresijos priežastį, tačiau ne visi. Svarbu suprasti, kad depresija skirtingiems asmenims pasireiškia skirtingai, ir ją sukeliančios priežastys būna skirtingos. Vieniems depresija išsivysto sutrikus hormonų pusiausvyrai galvos smegenyse, kitiems – dėl sunkių išgyvenimų, tretiems – po persirgtos kitos ligos.

Fizinis skausmas

Sergant depresija dažnai būna ir neaiškių fizinių simptomų: galvos ir neapibrėžtas įvairių kitų kūno sričių skausmas, virškinimo problemos, neturinčios jokios kitos medicininės priežasties. Šių skausmų neveikia įprastas gydymas. Gali būti, kad žmogus visą laiką jaučiasi pavargęs ar nerimaujantis. Gali būti, kad sulėtėja fiziniai gebėjimai, dingsta susidomėjimas maloniais dalykais – pomėgiais, socialiniais ryšiais. Susidomėjimo praradimas gali pasireikšti ne tik interesų praradimu, bet ir nesidomėjimu savo kūnu, jo priežiūra. Ryte per anksti pabundama, vakare sunku užmigti arba miegas trunka per ilgai – visa tai gali būti depresijos požymiai. Žmogus gali pradėti valgyti per daug arba per mažai. Vieni žmonės susidomėjimą maistu praranda, o kitiems valgymas tampa priemone liūdesiui malšinti.

Noras save žaloti yra rimtas depresijos simptomas, ir į jį būtina žiūrėti rimtai. Jei galvojate apie savižudybę, kuo skubiau kreipkitės pagalbos. Pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jis atliks organizmo fizinį patikrinimą, tam tikrus laboratorinius tyrimus, kad įsitikintų, jog depresija nėra susijusi su vidaus organų ligomis: skydliaukės, širdies, navikinėmis ar kitomis. Jeigu taip yra, šių ligų gydymas taip pat sumažins ir depresijos simptomus.

Kaip ligą atpažįsta gydytojai

Paprastai gydytojas depresiją įtaria uždavęs du pačius paprasčiausius klausimus ir išgirdęs į juos atsakymus: ar šį mėnesį (paskutines 2-3 savaites) jautėtės prastos, beviltiškos nuotaikos? Ir antras: ar šį mėnesį jautėtės praradę susidomėjimą bet kokia veikla?

Atsakymas į šiuos du klausimus lemia tolesnę gydymo eigą. Galbūt bus užduodama papildomų klausimų, ar bus pasirinktas klinikinis stebėjimas.

Atsakinėkite į klausimus kiek galima tiksliau ir nuoširdžiau, nes tik tokiu atveju galima kuo tiksliau nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.

Kaip pasveikti

Jei diagnozuota depresija, ją galima sėkmingai gydyti. Tačiau norint pasveikti reikia vykdyti visus gydytojų nurodymus. Gali tekti keisti gyvenimo būdą ir bendradarbiauti su psichologu, psichoterapeutu. Jei bus skirtas medikamentinis gydymas, vaistus svarbu gerti taip, kaip nurodyta.

Žmonės dažnai kankinasi vien dėl to, kad nežino, kas jiems yra. Nustačius priežastį jau galima tikėtis profesionalios pagalbos.

Gamtos sužydėjimo laikotarpis ne kiekvienam yra malonus. Kai kuriems šis metų laikas yra pats sunkiausias.

 

 

Praktinės rekomendacijos

Jei savyje pastebite pakitimų, panašių į depresiją, bandykite padėti sau šiais būdais:

  • Leiskite sau pabūti blogos nuotaikos. Dažnai suvokus ją, įsigilinus į ją – praeina savaime.
  • Minėtu laikotarpiu mažiau reikalaukite iš savęs.
  • Leiskite sau pailsėti.
  • Stenkitės pasitikėti savo artimaisiais | ir draugais.
  • Suraskite vietos ir laiko nuoširdiems pokalbiams su jais.
  • Padėkite artimiesiems suprasti jus.
  • Priimkite jų siūlomą pagalbą.
  • Nepalikite savo išgyvenimų ir sunkios savijautos likimo valiai.
  • Nekritikuokite savęs dėl esamos būsenos – jūs dėl to nekaltas, taip bent kartą gyvenime jaučiasi beveik kiekvienas žmogus.

Jei šie būdai nepadeda ir vis tiek jaučiatės prislėgtos nuotaikos, kreipkitės į gydytoją.

SeimosSveikata11

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s