Vidinės pilnatvės ir laimės paieškos

http://docs.google.com/gview?url=http://kilikeviciene.lt/wp-content/uploads/2014/05/SveikatosLangas201405.pdf&embedded=true

Žurnalas “Sveikatos langas”, 2014m. gegužė.

Advertisements

Psichoterapinės grupės atsinaujina

Greičiau sveikti padeda  ne tik individuali psichoterapija, bet ir nedidelės grupės, kuriose yra saugu išreikšti savo išgyvenimus, gauti pakankamai dėmesio ir atsako tiek iš psichoterapeuto, tiek iš grupės narių.
Grupėse laikomasi principo – iš kiekvieno žmogaus mes galime tiek pasimokyti, tiek duoti jam, jei tik būsime atviri ir pasiruošę teigiamiems pokyčiams.
Laukiame įsijungiant į mūsų grupę.

http://docs.google.com/gview?url=http://kilikeviciene.lt/wp-content/uploads/2014/04/SkelbimasGrupėms20140426.pdf&embedded=true

Apie pavasarines nuotaikas

NeuzmirstuoleDeja, bet šį kartą ne apie tas, kurios džiugina.

Jei pavasarį jaučiate nuolatinį jaudulį, įtampą, silpnumą, galvos svaigulį, vidinį virpulį – galbūt jus vargina nerimas, kurį jau reikia gydyti. Nervų ligas nėra paprasta atpažinti. Dažnai pirmieji pojūčiai priskiriami nereikšmingiems nuotaikų svyravimams, kurie žmones sekina, trukdo dirbti, ilsėtis.
Kaip atpažinti liguistą nerimą?

“Sveikata“ – šeštadienį,  kovo 29 d., 11.03 val., kartojama balandžio 3 d. 15.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Rasa Pekarskienė.

Kaip reaguoti į paauglio dažną emocijų kaitą?

Seminaro data:

2014 m. kovo 19 d. (trečiadienis) 18.00–19.30 val. (2 akad. val.)
Seminaras skirtas:

Paauglių tėvams
Apie seminarą:

Seminare geriau pažinsite paauglio emocijas – kodėl jos taip dažnai kinta, kas už to slypi, kodėl paauglio emocijos jį verčia elgtis vienaip ar kitaip, ar galima pakeisti tokį paauglio elgesį ir reakcijas.

Sužinosite, ką gali tokiais atvejais patys tėvai.
Lektorė pateiks praktinių  reagavimo pavyzdžių.

Seminarą veda: Vida Kilikevičienė,

psichoanalitinė terapeutė, vaikų ir suaugusiųjų psichiatrė, teismo psichiatrė ekspertė.

Vieta: Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (Konstitucijos pr. 25, Vilnius) 215 kab.
Kaina: 40 Lt / 1 asm. arba 50 Lt / šeimai (Seminaro dieną – brangiau: 50 Lt ir 60 Lt)

Prašome registruoti iš anksto. Mokestis už seminarą turėtų būti sumokėtas per 3 dienas nuo registarcijos pradžios. Rekvizitus mokant pavedimu rasite ČIA
Jei dėl svarbių priežaščių negalėsite dalyvauti seminare – informuokite organizatorius.
Registracijos vėliausiai galima atsisakyti likus 2 dienoms iki renginio, vėliau pinigai negrąžinami.

Daugiau informacijos el. p. renata@lvjc.lt arba tel. (8 5) 205 4695.

Nerimas ir depresija

sleeping_catDepresijos ir nerimo sutrikimų pasireiškimas

Plačiau susidomėjusi depresija, jos sezoniškumu, sergamumu, paplitimu Lietuvoje,  ėmusi analizuoti jos atsiradimo kilmę, pradėjau sulaukti vis daugiau pacientų, kuriuos vargina stiprus nerimas. Galiu teigti, kad depresiją (mąstymo sulėtėjimą, energijos, nuotaikos kritimą ir kt.) dažnai lydi ir nerimas. Todėl, remdamasi savo pačios patirtimi ir praktika, o taip pat mokslininkų atliktais tyrimais ir statistiniais duomenimis, pastebėjau, kad vienas iš dažnų, žmones itin varginančių ir nelengvai medikamentiniui gydymui pasiduodančių susirgimų yra nerimo sutrikimai.

Nerimas gali pasireikšti įvairiais simptomais. Tai gali būti: stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, drebėjimas, nemalonūs pojūčiai krūtinėje, galvos svaigimas, baimė, realybės jausmo praradimas, savojo aš praradimas, mirties baimė ir t.t. Šie simptomai gali būti banguojantys, tai paūmėti, tai susilpnėti.

 Nerimo sutrikimų paplitimas

Pagal atliktus tyrimus (Academic Highligts) nerimo, panikos sutrikimo priepuoliai sukelia sunkiausius padarinius, netgi lyginant su lėtiniais psichikos sutrikimais bei depresijomis. Bėda yra ta, kad net apie 90 procentų žmonių, kuriuos vargina nerimo sutrikimai iš pradžių kreipiasi į somatinius sutrikimus (vidaus ligų) gydytojus ir tik gerokai vėliau patenka pas psichoterapeutus, psichiatrus. Apie 50 procentų žmonių besikreipiančių į kardiologus sudaro asmenys patiriantys nerimo sutrikimus. Didelę dalį bendrosios praktikos pacientų sudaro žmonės, kenčiantys nuo baimių (socialinės fobijos ir kitų) bei distimijos (besitęsiančios blogos nuotaikos).

Vien tik socialinės fobijos (paprastai pasakius – baimės veikti, pasireikšti visuomenėje) siekia apie 13 procentų įvairaus amžiaus žmonių. Sergančiuosius socialinėmis fobijomis gali kamuoti įvairios baimės, nemalonūs pojūčiai, nesaugumo jausmas, negalėjimas būti tam tikrose situacijose, kuriose apima baimė, siaubas, stiprus panikos jausmas. Šie išgyvenimai gali būti tokie stiprūs, kad sutrikdo visą žmogaus veiklą. Tada vengiama pasisakyti, atsidurti dėmesio centre, kalbėti viešai, bendrauti su priešingos lyties asmenimis ir pan. Dažnai kartu pasireiškia tokios vegetacinės reakcijos, kaip galvos svaigimas, pykinimas, rankų virpėjimas, paraudimas, poreikis šlapintis ir kt. Negydomi šie sutrikimai gali tęstis dešimtmečiais, nors paprastai jų ištakos yra vaikystėje.

Kaip atskira kategorija išskiriamas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas. Tokių pacientų pirminėje medicinos praktikoje taip pat gausu – apie 20 procentų. Žmonių, patiriančių įkyrias mintis bei atliekančių įkyrius veiksmus skaičius taip pat gana didelis  (nustatyta, kad jis siekia iki 3 procentų populiacijos), o varginančias mintis žmonės patiria itin dažnai.

Su kuo susijęs nerimo sutrikimų atsiradimas

Kaip gydytoja psichiatrė psichoterapeutė, noriu paaiškinti, kodėl ne visada bendros praktikos gydytojams šiuos sutrikimus sekasi gydyti vien tik medikamentais: kadangi įvairūs nemalonūs kūno jutimai dažnai atsiranda ne tik dėl biologinių (organinių) priežasčių bei pakitimų, bet ir dėl psichologinių priežasčių, t.y. nesąmoningų žmogaus vidinių būsenų, konfliktų (psichologinių konfliktų), kylančių žmogaus psichikoje. Sudėtingumas yra tame, kad kenčiantis nuo šių pojūčių žmogus jų negali pagauti ir suprasti pats, o juo labiau, pakeisti savo savijautos ar elgesio, nes jie, kaip ir minėjau, yra nesąmoningi (t.y. neprieinami kenčiančiojo sąmonei) arba kitaip dar pasakius, žmogaus psichikoje yra atskirta (disocijuota) psichikos dalis. O visai tai – neįsisąmoninta ir/ar atskelta psichikos dalis ir sukelia tam tikrus organizmo simptomus. Taigi, atsiradę simptomai ir yra kompromisas arba savotiška „išeitis“, arba „palengvinimas“ neįsąmonintai daliai, neišspręstiems konfliktams, disocijuotai, atskilusiai psichikos daliai. Bet ar tie, kurie kenčia nuo minėtų simptomų, nepaklaustų: „ar tai neatitinka liaudies patarlėje minimos „meškos paslaugos“?.

 Ką paprastai mes darome patys

 Ką mes galime padaryti patys, kuomet vyksta nesąmoningi procesai mumyse, tai sustiprinti savo gynybinius mechanizmus (veiksmus, mintis ir kt.) prieš tam tikras savo (ypač mums atrodančias nepriimtinomis) mintis, veiksmus, elgesį. Bet kol nesąmoninga dalis netampa sąmoninga arba atskirta (disocijuota) psichikos dalis neintegruojama, konflikto priežastis netampa aiški, tol ką daro kenčiantis žmogus – tik stiprina savo gynybą prieš minėtus simptomus, tuo tik dar labiau sustiprindamas juos. Ar tai nėra kažkoks užburtas ratas ?- galite paklausti jūs. Bet taip dažnai realybėje ir yra. Ar jūs pats (pati) nepastebite, kaip kartais kartojate ir kartojate tas pačias klaidas ar jums net nenaudingą elgesį? Bet ir pakeisti tokio elgesio neišeina. Gynyba kartais gali tik dar labiau sumažina gebėjimą prisitaikyti. Nauji konfliktai gali pažadinti senesnius konfliktus, tada ir iškyla grėsmė pasireikšti minėtiems patologiniams simptomams.  Priklausomai nuo to, kokia gynyba naudojama, nerimo sutrikimai gali įgyti kompulsijų (priverstinis besikartojantis elgesys), obsesijų (įkyrių minčių), isterinių konversijų (isterijų), fobijų (baimių) formą.

Kodėl nerimo sutrikimai yra tokie pavojingi, verčiantys kreiptys į įvairių sričių specialistus

Nerimo, depresijos, neurozinių ir kitų sutrikimų gydymas remiasi psichodinaminiu supratimu arba kitaip tariant, psichoterapija. Nustatyta, kad medikamentinis gydymas dažniausiai teikia laikiną pagerėjimą, geresnis medikamentų poveikis pacientams, kuriuos be fobijų (baimių) vargina  nerimo, panikos priepuoliai. (Beje, fobijų ir nerimo gydymas irgi skiriasi). Psichoterapinė pagalba ir gydymas šių sutrikimų atveju taip pat nėra paprasta – neužtenka pacientui psichoterapeutui pasipasakoti apie buvusią traumą bei esamus sutrikimus. Psichoterapinio ryšio (psichoterapeuto ir paciento ryšys, primenantis motinos ir kūdikio psichiką kuriantį ryšį) ir gydymo metu nesąmoningi procesai, kurių nepastebi pats pacientas, pamažu tampa sąmoningais ir dar pamažiau – reguliuojamais, sėkmingos psichoterapijos atveju – nepažįstama, svetima, disocijuota (atskirta) psichikos dalis tampa pažįstama, ji pripažįstama ir integruojama į visos psichikos veiklą.